Filmas..
Sunku.. nenorėjau, kad taip būtų.. bet atsitiko.. išsikalbėjom..
Dabar jaučiuosi kaip filme.. draskoma į dvi puses.. vienoje tai ką susikūriau brangaus.. kitoje tai kas kadaise buvo labai brangu.. ir pasirodo tebėra..
Nesimatėm gal 4 mėnesius po to, kai viską pasakiau..ir likau be atsako..jokio atsako..pykau..maniau pamirštu tave..karts nuo karto pagalvodavau, bet tik tiek.. Turiu kitą žmogų, kurį be proto myliu ir gerbiu..
Ir štai vakar susitikom..žinojau, kad būsi ir bijojau..bet maniau esu tvirta, nes buvau ne viena..juk aš turiu Nuostabų Žmogų..dar niekada neturėjau tokio bendravimo, supratimo, meilės..
Ir štai tereikėjo vieno vakaro, kad viską pamirščiau ir vėl grįžtų seni jausmai..negi tie naujieji nėra tokie stiprūs? Bet jie tikrai tokie yra!
Išsikalbėjom..to tikrai reikėjo..tik galbūt jei būtum pasakęs kitus žodžius, dabar jausčiausi kitaip..
Tu atsiprašei..sakei ant kelių gali atsiklaupti.. Aš pasakiau nebepykstu..viskas praėjo.. Paklausiau ar kada nors jautei man daugiau nei draugystę..pasakei Visada.. Tai kodėl nepasakei man? Nenorėjai gadinti draugystės..tavo žodžiais aš antra tokia draugė tavo gyvenime.. Bet aš norėjau būti daugiau nei drauge..ir tu norėjai..tai kodėl stadbei save? Ir kodėl visa tai sakai dabar..kai aš ne viena..ir tu tai matai.. Pasakei, kad tau nėra tas pats, kad aš čia ne viena..ir kad tau pavydu.. Ir aš vis tiek nesuprantu kodėl tada mes ne kartu??
Skaudžiausi paskutiniai tavo žodžiai..pasakiau labai džiaugiuosi, kad pasikalbėjom.. Tu: gaila per vėlai..
Sėdžiu dabar ir ašaros bėga..taip sunku dar nebuvo niekad..ir tokio skausmo širdy dar nebuvo..atrodo tuoj suplyšiu per pusę..žinau, kad norim būti kartu..bet negalim..kaip sušiktam seriale..tik abejoju dėl gražios pabaigos.. Tiesa pabaiga visgi bus graži, bet ne su tavim.. Nes dabar aš turiu žmogų, apie kokį svajojau visą gyvenimą..
Gaila, kad tu nesiryžai..o dabar jau vėlu…ir beprotiškai skauda..
Rodyk draugams